• Lūžio tašku galima laikyti 2009 metus – būtent nuo to laikotarpio visuose analizuotuose verslo sektoriuose interneto šaltiniai pagal užimamą dalį visos komunikacijos atžvilgiu ėmė lenkti nacionalinius leidinius. 
• Verslo leidinių kategorija taip pat nukentėjo mažiau negu nacionaliniai leidiniai – jų dalis visos komunikacijos atžvilgiu analizuotuose sektoriuose išliko beveik nepakitusi.
• Spaudos leidinių tiražų analizė parodė, jog daugelio nacionalinių leidinių (“Lietuvos ryto”, “Respublikos”, “Lietuvos žinių”, “Vakaro žinių”) tiražas sumenko nuo 8% iki 43%, o dviejų leidinių (L.T. bei “Ekstra”) leidimas apskritai buvo nutrauktas, tik savaitraščio “Veidas” tiražas išaugo trečdaliu. 
• Todėl, tikėtina, jog ateityje “ant popieriaus” išsilaikys tik analitinius bei pramoginio turinio straipsnius pateikiantys leidiniai, tuo tarpu ilgą laiką informacijos šaltiniu buvę nacionaliniai leidiniai dar labiau užleis pozicijas interneto naujienų portalams.
• Regioninių laikraščių tiražų pokytis nebuvo ryškus, todėl jų ateitis - šviesesnė.

Beje, tai, kad regioniniams popieriniams leidiniams internetas grėsmės kelia mažiau, patvirtina ir TNS duomenys. Analizuojant vidutinę vieno numerio auditoriją kelių metų bėgyje, pvz., Panavežio "Sekundė" nerodo jokio auditorijos mažėjimo. 

Panašu, kad mūsų šalyje e-verslininkų dar laukia šviesus rytojus. 

36% said they wanted to get freebies and 30% wanted updates on upcoming sales.

39% also want to show their support for a brand. But here's a key stat: only 17% are more likely to buy something after "liking" the brand.

Tačiau toje pačioje studijoje jos autoriai pabrėžia: fanas vien tik kuponais ir dovanėlėmis sotus nėra. Puslapis turi būti įdomus ir skatinti lankytis. Kitaip jie paprasčiausiai gali prenumeruoti jūsų naujienlaiškį apie naujausias akcijas.  

When consumers choose to FAN a brand, they expect a different type of interaction that contributes to the overall Facebook experience. They want fun, and they want to interact with their fellow Facebook friends.

Į tyrimų bendrovės "Data Serviss" klausimus atsakė 273 reklamos užsakovų atstovai. 

Lietuvoje tokios apklausos nevyksta, tad bent jau giriamės kolegų įvertinimu. 

Paspaudę paveikslėlį matysite geresnį vaizdą. O čia galima peržiūrėti visą tyrimo ataskaitą (latviškai).

Nors elektroninis paštas ir „gūglinimas“ išlieka svarbiausiu mūsų šalies gyventojų užsiėmimu internete, labai sparčiai augo susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis. Per metus tų, kurie lankėsi, bet nepirko ir tų, kurie lankėsi ir pirko, išaugo 44 %. Žinoma, apsilankiusių, bet nieko nepirkusių vis dar yra daugiau nei tų, kurie pirko, tačiau šie skaičiai pakankamai įspūdingi. Šių metų pavasarį (kai buvo atliekama TNS apklausa) tik apsilankymą per pastaruosius 6 mėnesius deklaravo beveik 400 tūkst. Lietuvos gyventojų (beveik 25 % besinaudojančių internetu), o pirkimą – beveik 200 tūkst.

Nėra jokios abejonės, kad šie skaičiai tik augs. Tai skatina ne tik besitęsianti internetizacija, bet ir pačių interneto parduotuvių bumas. Juk sunku atsispirti, kai matai pasiūlymą pirkti Calvin Klein kvepalus su 80 % nuolaida arba palygini buitinės technikos kainas tradicinėje ir internetinėje parduotuvėje. E-komercija pamažu tampa būtina verslo auginimo strategijos dalimis. Tai liudija tiek visiškai šviežias „e.maksmos“ portalas, tiek ir sėkmingi „Biok“ bei „Čili“ projektai.     

Antroji labai ryški tendencija – vaizdo peržiūrų internete augimas. Gaila, kad TNS 2009 metų tyrimo metu nebuvo išskyręs klausimo apie tai, ar buvo žiūrimi įrašai vaizdo portaluose. Tačiau žiūrint į 2010 metų skaičius, abejonių nelieka – tai yra populiarus laiko leidimo būdas. Virš 700 tūkst. gyventojų teigė per pastarąjį pusmetį žiūrėję video interneto portaluose. Tai – beveik 50 % Lietuvos interneto naudotojų.

Kad augimas iš tiesų yra, netiesiogiai liudija TV laidų žiūrėjimo internetu augimas. Gyventojų, kurie tai darė, skaičius per metu išaugo 36 % iki 230 tūkst.

Tęsiantis greito plačiajuosčio interneto plėtrai (dabar jį turi apie 25 % Lietuvos namų ūkių), šie skaičiai irgi augs. Tad televizijoms metas galvoti apie tai, kaip išnaudoti susidomėjimą ir siūlomą produktą daryti patogesnį žiūrėti. Kol kas televizijų portalai yra XX a. pabaigos stiliaus – juose dominuoja programų tinklelis, bet ne ekranas žiūrėti laidas realiu laiku.

O interneto portalams metas suprasti, kad augant video peržiūrų internete skaičiui, augs susidomėjimas reklamos galimybėmis. Tačiau kol kainodara nebus pakoreguota prisitaikant prie „nudrožtų“ TV kainų (tai nereiškia, kad kainos turi būti vienodos), daug reklamos užsakovų jos neturės.   

Spauskite paveikslėlį didesniam vaizdui.

Ko gero, pagrindiniai "Moters savaitės" konkurentai - "Moters savaitgalis" ir "Ji". TNS duomenimis, vieną "Moters savatės" numerį vidutiniškai skaito 80 tūkst., o "Moters savaitgalio" ir "Ji" - atitinkamai 102 tūkst. ir 112 tūkst. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, vidutinė savaitraščio "Balsas.lt savaitė" auditorija - 9 t0kst.  

Kiekvienas norintis galėjo užsiregistruoti ir varžytis su Lietuvos rinktinės krepšininkais atlikdamas įvairias užduotis.

Štai kelios akimirkos iš "Krepšinio kovų"