Artūras Kokoškinas: TNS skaičiai kelia nerimą dėl popierinės spaudos ateities

Penktadienis, rugsėjo 3, 2010


Paskutinis TNS spaudos tyrimas, atliktas pavasarį, turiu prisipažinti, man sukėlė neramių minčių apie popierinės spaudos ateitį Lietuvoje.

Dar praėjusią vasarą buvo galima kalbėti, kad vidutinė didžiausių laikraščių ir žurnalų vieno numerio auditorija, jeigu ir krenta, tai krenta palyginus nedideliu greičiu. Tačiau palyginus 2008 ir 2010 metų pavasario skaičius, neigti nebegalima – procesas įsibėgėjo labai sparčiai. Ir tai reiškia, kad vis daugiau pinigų keliaus į internetą.

O tai savo ruožtu reiškia:

  • Mažesnes leidėjų pajamas (reklamos kaina internete yra gerokai žemesnė);
  • Mažiau arba prasčiau apmokamus žurnalistus;
  • Mažiau analizės, o daugiau faktų konstatavimo;
  • Daugiau faktų konstatavimo - mažiau galimybės konkuruoti su šaltiniais internete.

Kaip teisingai mini „Mediaskopas“ savo apžvalgoje, išliks tik tie popieriniai leidiniai, kurie nepaisant nuostolių sugebės pasiūlyti originalų, analitinį turinį.

Šiek tiek skaičių apie reitingų kritimą. Pavyzdžiui, „Vakaro žinių“, kurių skaitytojas tradiciškai yra vidutinių pajamų vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojas (ir rečiau naudojasi internetu), vieno numerio auditorija sumažėjo nuo 24.3 % iki 16.1 %. “15 minučių“, kurios skaitytojas yra didmiesčių gyventojas – nuo 17.1 % iki 10.1 %, t.y. beveik dvigubai.

Neblogai laikosi “Lietuvos Rytas” – jo popierinė versija skaitytoją praranda lėčiau. Kritimas per du metus – viso labo keli procentai nuo 18.7 % iki 15.1 %. Stiprus prekės ženklas ir daugelio įprotis pirkti šeštadienio numerį apsaugo nuo skaitytojų bazės erozijos. Kai kurie regioniniai leidiniai net ir sugeba pasididinti skaitytojų skaičių. Pavyzdžiui, jau minėtoji „Sekundė“.

Kai kurie balansuoja ties išnykimo riba. Pavyzdžiui, „Kurjer Wilenski“ auditorija sumažėjo nuo 1.1. % iki 0.3 %.

Mėnraščiai palaipsniui tampa nišiniu žiniasklaidos tipu. Pavyzdžiui, ilgametė žurnalų lyderė „Panelė“ sumenko nuo 9 % iki 4.5 %. Pasižiūrėjus į tikslinį segmentą (15 – 24 metų miestiečiai), kritimas atrodo dar rimčiau – nuo 20.3 % iki 7.7 %. Vieną “Cosmopolitan” numerį skaito viso labo 2.5 %. Kai kurie mėnraščiai tampa labai brangia priemone reklamai, nes reklamos kainos taip nekrenta kaip reitingai.

Ko gero, buvusių “didžiųjų žurnalų” (“Laima”, “Moteris”, “Cosmopolitan”, “Ieva” ir “Panelė”) ateitis tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva yra nelengva. Didelė išleidimo savikaina ir panašus turinys jų gretas praretins. Jau dabar specializuoti žurnalai kai kada turi panašaus dydžio auditoriją. Pvz., „ComputerBild“ vieną numerį skaito 2 %, t.y. daugiau nei “Ievą“.

Atskira istorija yra savaitraščiai. Kadangi jie patenkina greito ir pigaus skaitalo poreikį, jų pasiekiama auditorija kai kada net ir auga. Pavyzdžiui, vieną „Žmonių“ numerį skaitančių sumažėjo nuo 18.5 % iki 15.7 %, „Ji“ – nepakito, o „Savaitės“ išaugo nuo 5.3 % iki 10.6 %. Iš tiesų, kam pirkti "didįjį" mėnesinį žurnalą, jeigu "Žmonėse" perskaitysi interviu su tais pačiais žmonėmis, o "Ji"paskaitysi apie mitybą ir seksualinį gyvenimą?


Daugiau įrašų

Ambicingas MTG ėjimas į plačiuosius interneto vandenis

Dalinamės oficialiomis naujienomis apie MTG plėtrą interneto rinkoje- partnerystę su balsas.lt portalų šeima (jai priklauso balsas.lt, ekonomika.lt, spekuliantai.lt, valstietis.lt, ieva.lt) Tikime, kad po Tv3 vėliava jau neužilgo atsidurs ir daugiau interneto portalų.

M. Anužytė: Radijas Lietuvoje – prieš 10 metų ir dabar

Savo tinklaraštyje nuolat įvairiausiais pjūviais analizuojame televiziją, internetą, spaudą, socialinius tinklus, kitus standartinius ar nestandartinius reklamos kanalus, tačiau radijas netikslingai bei nepelnytai buvo paliktas šešėlyje. O neseniai tą pastebėjo ir mūsų skaitytojai! Jų pageidavimu pasakoju apie radijo klausomumą Lietuvoje ir atskleidžiu faktus, kas su šia medija įvyko per 10 metų. Ar per tiek laiko buvo tokie drastiški pokyčiai, kokie buvo internete? Ar radiją galima pavadinti stabiliausiu žiniasklaidos kanalu?

Ž. Pocius: Facebook at work – vidinei įmonės komunikacijai

Dar praėjusią vasarą pasklido žinia, jog Facebook kuria profesinį socialinį tinką, skirtą įmonių darbuotojams bendrauti tarpusavyje bei dalintis reikiama medžiaga. Tąkart ši naujiena mūsų vietinėje žiniasklaidoje nuskambėjo kaip LinkedIn atitikmens kūrimas. Tačiau yra kiek kitaip.

Ž. Bielskė: 2014 m. rudens spaudos skaitomumas – lyderių pozicijos išlaikytos

Nors daugelis jau svajoja apie netrukus prasidėsiantį pavasarį, tačiau norisi atsigręžti atgal ir, tęsiant tradiciją, trumpai pristatyti ką žmonės skaitė šaltomis rudens dienomis.

K. Rimkus: Prasmingų mažabiudžečių Media House kampanijų pavyzdžiai

Aplankę bent kelias konferencijas žinos, kad dažnas pranešėjas siekia įkvėpti, pavyzdžiais ar metaforomis skatina ir tave daryti tam tikrus dalykus kitaip. Kai tai yra apie reklamos rinką, užsienio pranešėjai surenka kiečiausius savo darbus ir rodo koks išskirtinis buvo jų projektas. Kai pažiūri nerealias kampanijas su pusmilijoniniais biudžetais nestandartinėms idėjoms, grįžti į ofisą ir galvoji "ok, back to real life". Tačiau sukurti kažką įdomaus galima ir su mažu biudžetu.