Artūras Kokoškinas: TNS skaičiai kelia nerimą dėl popierinės spaudos ateities

Penktadienis, rugsėjo 3, 2010


Paskutinis TNS spaudos tyrimas, atliktas pavasarį, turiu prisipažinti, man sukėlė neramių minčių apie popierinės spaudos ateitį Lietuvoje.

Dar praėjusią vasarą buvo galima kalbėti, kad vidutinė didžiausių laikraščių ir žurnalų vieno numerio auditorija, jeigu ir krenta, tai krenta palyginus nedideliu greičiu. Tačiau palyginus 2008 ir 2010 metų pavasario skaičius, neigti nebegalima – procesas įsibėgėjo labai sparčiai. Ir tai reiškia, kad vis daugiau pinigų keliaus į internetą.

O tai savo ruožtu reiškia:

  • Mažesnes leidėjų pajamas (reklamos kaina internete yra gerokai žemesnė);
  • Mažiau arba prasčiau apmokamus žurnalistus;
  • Mažiau analizės, o daugiau faktų konstatavimo;
  • Daugiau faktų konstatavimo - mažiau galimybės konkuruoti su šaltiniais internete.

Kaip teisingai mini „Mediaskopas“ savo apžvalgoje, išliks tik tie popieriniai leidiniai, kurie nepaisant nuostolių sugebės pasiūlyti originalų, analitinį turinį.

Šiek tiek skaičių apie reitingų kritimą. Pavyzdžiui, „Vakaro žinių“, kurių skaitytojas tradiciškai yra vidutinių pajamų vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojas (ir rečiau naudojasi internetu), vieno numerio auditorija sumažėjo nuo 24.3 % iki 16.1 %. “15 minučių“, kurios skaitytojas yra didmiesčių gyventojas – nuo 17.1 % iki 10.1 %, t.y. beveik dvigubai.

Neblogai laikosi “Lietuvos Rytas” – jo popierinė versija skaitytoją praranda lėčiau. Kritimas per du metus – viso labo keli procentai nuo 18.7 % iki 15.1 %. Stiprus prekės ženklas ir daugelio įprotis pirkti šeštadienio numerį apsaugo nuo skaitytojų bazės erozijos. Kai kurie regioniniai leidiniai net ir sugeba pasididinti skaitytojų skaičių. Pavyzdžiui, jau minėtoji „Sekundė“.

Kai kurie balansuoja ties išnykimo riba. Pavyzdžiui, „Kurjer Wilenski“ auditorija sumažėjo nuo 1.1. % iki 0.3 %.

Mėnraščiai palaipsniui tampa nišiniu žiniasklaidos tipu. Pavyzdžiui, ilgametė žurnalų lyderė „Panelė“ sumenko nuo 9 % iki 4.5 %. Pasižiūrėjus į tikslinį segmentą (15 – 24 metų miestiečiai), kritimas atrodo dar rimčiau – nuo 20.3 % iki 7.7 %. Vieną “Cosmopolitan” numerį skaito viso labo 2.5 %. Kai kurie mėnraščiai tampa labai brangia priemone reklamai, nes reklamos kainos taip nekrenta kaip reitingai.

Ko gero, buvusių “didžiųjų žurnalų” (“Laima”, “Moteris”, “Cosmopolitan”, “Ieva” ir “Panelė”) ateitis tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva yra nelengva. Didelė išleidimo savikaina ir panašus turinys jų gretas praretins. Jau dabar specializuoti žurnalai kai kada turi panašaus dydžio auditoriją. Pvz., „ComputerBild“ vieną numerį skaito 2 %, t.y. daugiau nei “Ievą“.

Atskira istorija yra savaitraščiai. Kadangi jie patenkina greito ir pigaus skaitalo poreikį, jų pasiekiama auditorija kai kada net ir auga. Pavyzdžiui, vieną „Žmonių“ numerį skaitančių sumažėjo nuo 18.5 % iki 15.7 %, „Ji“ – nepakito, o „Savaitės“ išaugo nuo 5.3 % iki 10.6 %. Iš tiesų, kam pirkti "didįjį" mėnesinį žurnalą, jeigu "Žmonėse" perskaitysi interviu su tais pačiais žmonėmis, o "Ji"paskaitysi apie mitybą ir seksualinį gyvenimą?


Daugiau įrašų

J. Jundė: Paspaudimų reikšmė interneto reklamoje vis mažėja

Jau kuris laikas kalbame apie tai, kad interneto reklamos efektyvumo nereiktų matuoti tik paspaudimais ir CTR procentu, nes tai nebeatspindi realybės. Internetui tampant vis svarbesniu media kanalu, ypač jaunesnėse amžiaus grupėse, reklamos efektyvumo matavimui svarbesniais parametrais tampa pasiekiamumas (reach), įtraukimo procentas (engagement ratio) ir kitos interakcijos su baneriniu sprendimu.

Ž. Pocius: Facebook pristatė naujieną – savaime besitransliuojančius video formato klipus. Kam tai?

Nuo šiol, nebereikės „vargintis“ norint spausti ir peržiūrėti kieno nors įkeltą video į socialinį tinklą Facebook – Facebook, tai padaryt už Jus.Liepos mėnesį Lietuvoje Facebook turėjo pasikeitimų. Video formato klipai ėmė transliuotis automatiškai.

3 punktai apie kainų pateikimą reklamose nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d.

2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Tarybai priėmus galutinį sprendimą leisti įvesti euro valiutą įsigaliojo reikalavimas nuo rugpjūčio 22 d. kainas nurodyti ir litais, ir eurais. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo rugpjūčio 22 d. visuose reklamos maketuose kainos privalės būti nurodomos dvejomis valiutomis.

D. Jokubaitis: Įdomiausios prekių ženklų integracijos festivalyje Positivus'14

Antrus metus iš eilės aplankėme didžiausią Baltijos šalių festivalį “Positivus”. Šiemet tokios grupės, kaip Elbow, King Charles, Bastille, The Kooks ir daugelis kitų sutraukė per 25 000 lankytojų. Palyginimui – Lenkijos festivalyje “Open'er” apsilanko apie 50 000, o didžiausiuose Lietuvos festivaliuose apsilanko apie 12 000 žmonių. Didelis skaičius dalyvių skatina prekės ženklus įdomiai integruotis renginiuose, todėl straipsnyje apžvelgsime įdomiausias aktyvacijas šiemetiniame Positivus festivalyje. Jiems, kaip visada skirta visa (beveik Basanavičiaus) gatvė.

M. Anužytė: šešios marketingo ir reklamos pamokos iš atostogų Albanijoje

Šiais metais mano atostogų tikslas buvo gan netradicinis, - aplankyti keletą Balkanų valstybių, ilgiausiai apsistojant Albanijoje. Prieš išvažiuojant apie tą šalį geriausiai įsiminęs faktas buvo tai, kad joje stovi virš 700 000 bunkerių ir gali sutalpinti visus valstybės gyventojus, slepiantis juose po 4 žmones.