Artūras Kokoškinas: TNS skaičiai kelia nerimą dėl popierinės spaudos ateities

Penktadienis, rugsėjo 3, 2010


Paskutinis TNS spaudos tyrimas, atliktas pavasarį, turiu prisipažinti, man sukėlė neramių minčių apie popierinės spaudos ateitį Lietuvoje.

Dar praėjusią vasarą buvo galima kalbėti, kad vidutinė didžiausių laikraščių ir žurnalų vieno numerio auditorija, jeigu ir krenta, tai krenta palyginus nedideliu greičiu. Tačiau palyginus 2008 ir 2010 metų pavasario skaičius, neigti nebegalima – procesas įsibėgėjo labai sparčiai. Ir tai reiškia, kad vis daugiau pinigų keliaus į internetą.

O tai savo ruožtu reiškia:

  • Mažesnes leidėjų pajamas (reklamos kaina internete yra gerokai žemesnė);
  • Mažiau arba prasčiau apmokamus žurnalistus;
  • Mažiau analizės, o daugiau faktų konstatavimo;
  • Daugiau faktų konstatavimo - mažiau galimybės konkuruoti su šaltiniais internete.

Kaip teisingai mini „Mediaskopas“ savo apžvalgoje, išliks tik tie popieriniai leidiniai, kurie nepaisant nuostolių sugebės pasiūlyti originalų, analitinį turinį.

Šiek tiek skaičių apie reitingų kritimą. Pavyzdžiui, „Vakaro žinių“, kurių skaitytojas tradiciškai yra vidutinių pajamų vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojas (ir rečiau naudojasi internetu), vieno numerio auditorija sumažėjo nuo 24.3 % iki 16.1 %. “15 minučių“, kurios skaitytojas yra didmiesčių gyventojas – nuo 17.1 % iki 10.1 %, t.y. beveik dvigubai.

Neblogai laikosi “Lietuvos Rytas” – jo popierinė versija skaitytoją praranda lėčiau. Kritimas per du metus – viso labo keli procentai nuo 18.7 % iki 15.1 %. Stiprus prekės ženklas ir daugelio įprotis pirkti šeštadienio numerį apsaugo nuo skaitytojų bazės erozijos. Kai kurie regioniniai leidiniai net ir sugeba pasididinti skaitytojų skaičių. Pavyzdžiui, jau minėtoji „Sekundė“.

Kai kurie balansuoja ties išnykimo riba. Pavyzdžiui, „Kurjer Wilenski“ auditorija sumažėjo nuo 1.1. % iki 0.3 %.

Mėnraščiai palaipsniui tampa nišiniu žiniasklaidos tipu. Pavyzdžiui, ilgametė žurnalų lyderė „Panelė“ sumenko nuo 9 % iki 4.5 %. Pasižiūrėjus į tikslinį segmentą (15 – 24 metų miestiečiai), kritimas atrodo dar rimčiau – nuo 20.3 % iki 7.7 %. Vieną “Cosmopolitan” numerį skaito viso labo 2.5 %. Kai kurie mėnraščiai tampa labai brangia priemone reklamai, nes reklamos kainos taip nekrenta kaip reitingai.

Ko gero, buvusių “didžiųjų žurnalų” (“Laima”, “Moteris”, “Cosmopolitan”, “Ieva” ir “Panelė”) ateitis tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva yra nelengva. Didelė išleidimo savikaina ir panašus turinys jų gretas praretins. Jau dabar specializuoti žurnalai kai kada turi panašaus dydžio auditoriją. Pvz., „ComputerBild“ vieną numerį skaito 2 %, t.y. daugiau nei “Ievą“.

Atskira istorija yra savaitraščiai. Kadangi jie patenkina greito ir pigaus skaitalo poreikį, jų pasiekiama auditorija kai kada net ir auga. Pavyzdžiui, vieną „Žmonių“ numerį skaitančių sumažėjo nuo 18.5 % iki 15.7 %, „Ji“ – nepakito, o „Savaitės“ išaugo nuo 5.3 % iki 10.6 %. Iš tiesų, kam pirkti "didįjį" mėnesinį žurnalą, jeigu "Žmonėse" perskaitysi interviu su tais pačiais žmonėmis, o "Ji"paskaitysi apie mitybą ir seksualinį gyvenimą?


Daugiau įrašų

Kas diktuos madas interneto reklamoje 2019 metais?

Apie tai, kas diktuos madas interneto reklamoje 2015 metais jau rašėme kelis kartus metų eigoje, todėl nusprendėme pažvelgti ir paprognozuoti, kas bus “ant bangos” interneto reklamoje 2019 metais.

M.Anužytė ir V.Komov: Lietuvos ryto TV vaidmuo 2015 metais

LNK ir TV3 grupių pokyčiai skaičių kalba.

J. Jundė: Roma: Milžiniškos lauko reklamos ir selfie-sticks manija

Tęsiu kolegų tradiciją ir dalinuosi įspūdžiais apie reklamas užsienyje. Kai Lietuvoje prasideda liūtys ir darganos, norisi pabėgti ten, kur nereikia palto ir galima pasimėgauti dar išties šilta saule. Todėl šį kartą trumpam atitrūkti nuo darbų pasirinkau Romą.

6 filmai apie reklamą pagal Media House

Savaitgaliui mūsų komanda paruošė šešias rekomendacijas filmų apie reklamą ir rinkodarą.

J. Jundė: Penktas burtažodis interneto reklamoje: viewability

Internetas - bene labiausiai išmatuojama media priemonė. Tačiau dėl šios priemonės efektyvumo vis dar atsiranda dvejonių. Viena to priežasčių - netikslūs matavimai ir vertinimai, ką iš esmės lemia daugybės įvairių ir skirtingų sistemų (naršyklių, operacinių sistemų, serverių, banerių translavimo sistemų ir t.t.) naudojimas bei bendrų standartų neturėjimas. Todėl be anksčiau minėtų ir aprašytų 4 interneto reklamos burtažodžių: mobilioji reklama, video reklama, programatinis reklamos pirkimas ir turinio rinkodara, vertėtų minėti dar vieną – reklamos internete pastebimumo/žiūrimumo (viewability) klausimas. Kuriam pasauliniu lygiu jau skiriamas labai didelis dėmesys