Artūras Kokoškinas: TNS skaičiai kelia nerimą dėl popierinės spaudos ateities

Penktadienis, rugsėjo 3, 2010


Paskutinis TNS spaudos tyrimas, atliktas pavasarį, turiu prisipažinti, man sukėlė neramių minčių apie popierinės spaudos ateitį Lietuvoje.

Dar praėjusią vasarą buvo galima kalbėti, kad vidutinė didžiausių laikraščių ir žurnalų vieno numerio auditorija, jeigu ir krenta, tai krenta palyginus nedideliu greičiu. Tačiau palyginus 2008 ir 2010 metų pavasario skaičius, neigti nebegalima – procesas įsibėgėjo labai sparčiai. Ir tai reiškia, kad vis daugiau pinigų keliaus į internetą.

O tai savo ruožtu reiškia:

  • Mažesnes leidėjų pajamas (reklamos kaina internete yra gerokai žemesnė);
  • Mažiau arba prasčiau apmokamus žurnalistus;
  • Mažiau analizės, o daugiau faktų konstatavimo;
  • Daugiau faktų konstatavimo - mažiau galimybės konkuruoti su šaltiniais internete.

Kaip teisingai mini „Mediaskopas“ savo apžvalgoje, išliks tik tie popieriniai leidiniai, kurie nepaisant nuostolių sugebės pasiūlyti originalų, analitinį turinį.

Šiek tiek skaičių apie reitingų kritimą. Pavyzdžiui, „Vakaro žinių“, kurių skaitytojas tradiciškai yra vidutinių pajamų vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojas (ir rečiau naudojasi internetu), vieno numerio auditorija sumažėjo nuo 24.3 % iki 16.1 %. “15 minučių“, kurios skaitytojas yra didmiesčių gyventojas – nuo 17.1 % iki 10.1 %, t.y. beveik dvigubai.

Neblogai laikosi “Lietuvos Rytas” – jo popierinė versija skaitytoją praranda lėčiau. Kritimas per du metus – viso labo keli procentai nuo 18.7 % iki 15.1 %. Stiprus prekės ženklas ir daugelio įprotis pirkti šeštadienio numerį apsaugo nuo skaitytojų bazės erozijos. Kai kurie regioniniai leidiniai net ir sugeba pasididinti skaitytojų skaičių. Pavyzdžiui, jau minėtoji „Sekundė“.

Kai kurie balansuoja ties išnykimo riba. Pavyzdžiui, „Kurjer Wilenski“ auditorija sumažėjo nuo 1.1. % iki 0.3 %.

Mėnraščiai palaipsniui tampa nišiniu žiniasklaidos tipu. Pavyzdžiui, ilgametė žurnalų lyderė „Panelė“ sumenko nuo 9 % iki 4.5 %. Pasižiūrėjus į tikslinį segmentą (15 – 24 metų miestiečiai), kritimas atrodo dar rimčiau – nuo 20.3 % iki 7.7 %. Vieną “Cosmopolitan” numerį skaito viso labo 2.5 %. Kai kurie mėnraščiai tampa labai brangia priemone reklamai, nes reklamos kainos taip nekrenta kaip reitingai.

Ko gero, buvusių “didžiųjų žurnalų” (“Laima”, “Moteris”, “Cosmopolitan”, “Ieva” ir “Panelė”) ateitis tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva yra nelengva. Didelė išleidimo savikaina ir panašus turinys jų gretas praretins. Jau dabar specializuoti žurnalai kai kada turi panašaus dydžio auditoriją. Pvz., „ComputerBild“ vieną numerį skaito 2 %, t.y. daugiau nei “Ievą“.

Atskira istorija yra savaitraščiai. Kadangi jie patenkina greito ir pigaus skaitalo poreikį, jų pasiekiama auditorija kai kada net ir auga. Pavyzdžiui, vieną „Žmonių“ numerį skaitančių sumažėjo nuo 18.5 % iki 15.7 %, „Ji“ – nepakito, o „Savaitės“ išaugo nuo 5.3 % iki 10.6 %. Iš tiesų, kam pirkti "didįjį" mėnesinį žurnalą, jeigu "Žmonėse" perskaitysi interviu su tais pačiais žmonėmis, o "Ji"paskaitysi apie mitybą ir seksualinį gyvenimą?


Daugiau įrašų

Pristatome: Ilgiausia pasaulyje portabili asmenuklazdė

Kalnų parke vykusiam Roisin Murphy koncertui sugalvojome aktyvaciją – Kalnapilio promo žmonės asmenukių lazda ir kvietė fotografuotis. Būtų nieko mandro, tačiau lazdą padarėme 6 metrų ilgio – tokią, kad būtų įmanoma nešioti ir nulaikyti, bet maksimaliai ilgą. Kol kas pasaulyje ilgesnės neradome, tad bandysime užregistruoti rekordą. Alternatyva populiarėjančioms fotografijoms iš dronų? Net neabejojame!

Ž. Bielskė: 2015 m. pavasario spaudos skaitomumas: Kur du pešasi...

Atrodo ką tik apžvelgėme 2014 m. rudens spaudos skaitomumą, tačiau jau laikas ir vėl tradiciškai apžvelgti kokie leidiniai pavasarį labiausiai domino skaitytojus.

M. Anužytė: kodėl sekame prekinius ženklus socialiniuose tinkluose?

Šių metų pavasarį atliktame tyrime TNS LT aiškinosi kodėl žmonės seka prekinius ženklus socialiniuose tinkluose (Facebook ir pan.). Apskritai prekinius ženklus (sąmoningai) seka kas trečias (34%) socialinių tinklų vartotojas. Pagrindinės priežastys kodėl jie taip elgiasi yra trys.

M. Anužytė: Kuriai Pabaltijo šaliai įdomiausia Eurovizija?

Rodos, susidomėjimas Eurovizijos dainų konkursu Lietuvoje nemažėja. Vieni kalba, jog šis įvykis yra išpūstas, niekam Europoje išskyrus Lietuvą nėra toks įdomus, o kiti tuo tarpu susirenka prieš televizorių (ir ne tik*) ekranus tikėdamiesi, jog šį kartą Lietuva puikiai pasirodys ne tik kaip krepšinio, bet ir dainų šalis.

K. Rimkus: Kaip Lietuvoje vertinami nestandartiniai reklamos kanalai

Ne paslaptis, jog labiausiai tyrimų stokojanti media yra ta, kuri neįeina į tradicinės apibrėžimą – reklama viešąjame transporte, prekybos centruose, gydymo įstaigose, sporto klubuose, verslo centruose ir kitose, mažą reklamos rinkos dalį užimančiose vietose. Žinoma, patys reklamos kanalų atstovai kartais užsako apklausas, bet kiek jos gali būti reprezentatyvios, kuomet interviuotojas, stovintis per du metrus nuo stendo paklausia respondento „ar pastebėjote reklamą stende“.