Artūras Kokoškinas: kai TV klipas atidirbs penkiagubai

Trečiadienis, gruodžio 9, 2009

Ar jums niekada nekilo minčių, kad įprastas 30 sekundžių TV klipas neleidžia parodyti visų tų gerų dalykų apie produktą, kuriuos pirkėjui būtų neprošal žinoti? Ar nepagalvojote, kad klipo kampe galėtų būti mygtukas “Sužinok daugiau”? Pavyzdžiui, kaip šiuose pavyzdžiuose.

Spauskite nuorodą čia, kad juos pamatytumėte.

Matyt, pagalvojote. Pagalvojame ir mes. Dažnai. Vis dėlto, tokios galimybės mums dar teks palaukti. Tik tikiuosi, kad nebeilgai.

Kaip supratote, kalba vyks apie interaktyviąją TV. Tačiau tai nereiškia, kad VISA skaitmeninė televizija, kurią žiūrėsime nuo 2012 (kaip žinia, tais metais planuojama išjungti analoginę), būtent ir bus tokia.

Šiame reikale – nemažai subtilybių. Visų pirma, interaktyvumas priklauso ne nuo LNK ar TV3, o nuo to, kaip televizija bus perduodama. Taigi, viena skaitmeninė TV nėra lygi kitai skaitmeninei.

Portale skaitmenine.lt skelbiamomis žiniomis, Lietuvoje skaitmeninė TV yra perduodama penkiais būdais:

Antžeminiu (DVB-T) – skaitmeninė “Gala”;
Kabeliniu (DVB-C) – kaip ir sako pavadinimas, perduodama kabeliniais tinklais;
Palydoviniu (DVB-S) – “Viasat”;
Per IP tinklus (IPTV) – interaktyvioji “Gala”;
Mikrobanginiu (DVB-C) – “Balticum TV” ir keli kiti operatoriai keliuose miestuose.

TV, beje, galima žiūrėti ir mobiliuoju telefonu, bet mūsų šalyje šis standartas dar nepalaikomas.

Taigi, kiekvienas lietuviškas kanalas į skirtingus namus “atitekės” skirtingais būdais. Čia ir prasideda takoskyra tarp tų, kurie galės spausti mygtuką “Sužinok daugiau” ir tų, kurie galės tik perjungti kanalą per reklamos bloką.

Kodėl? Nes viskas gali priklausyti nuo dviejų dalykų. Pirmas variantas - nuo to, kokią įrangą vartotojui teikia operatorius, t.y. nuo priedėlio (angl. set-top-box arba STB). Kuo gudresnis priedėlis – tuo didesnis interaktyvumas. Pavyzdžiui, įsigydamas “ViasatPlusHD”, gauni ir galimybę stabdyti įdomias akimirkas, jas atsukti ir t.t.

Priešingai, jeigu, pavyzdžiui, kabelinių tinklų tiekėjas siūlys labai paprastą priedėlį, interaktyvumas bus tik bazinis.

Antras variantas - nuo interneto turėjimo/neturėjimo. Pavyzdžiui, interaktyvioji “Gala” yra tiesiogiai prijungta prie plačiajuosčio interneto, tad naudotojas gauna ir papildomų galimybių.

Pagrindinis dalykas, kuris stabdys interaktyvumo plėtrą - gan žemas interneto vertės suvokimas Lietuvoje (kiek žmonių naudojasi e-komercija ir pan.?). Tad ir noras mokėti už papildomas paslaugas nėra stiprus. O jeigu namuose apskritai nebus interneto, nebus ir papildomų paslaugų. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje beveik 55 % namų ūkių turi interneto prieigą. Tačiau pastaraisiais metais interneto skvarbos augimas lėtėja. Tad nemaža Lietuvos dalis liks interaktyvumo nuošalyje.

Taigi, kai ateis interaktyvioji televizija, agentūrų ir jų užsakovų laukia iššūkių laikotarpis. Atsiras ne tik papildomų galimybių bendrauti su vartotojais (ateities klipas – įvaizdinės dalies ir TV parduotuvės junginys), bet ir problemų įvertinant kampanijų mastą ir galimybes. Iš kitos pusės, gyvenimas nuo to tampa tik įdomesnis.

Daugiau įrašų