Kaip internetas keičia kitos žiniasklaidos naudojimą Lietuvoje? 

Puiki vizualizacija, labai aiškiai parodanti kokį potencialą turi sėkmingai į socialinę žiniasklaidą paleista žinia.

Rašydamas "sėkmingai paleista" turiu omenyje paleista ne senoviškai (t.y. per vienkryptę komunikaciją iš gamintojo į pirkėją), o tokia, kuri turi tiek vertės pirkėjui, kad jis žinia dalinasi su kitais. 

Vakar beskaitydamas "Search insider" blogo įrašą apie tai, kodėl integruota strategija yra teisingas sprendimas, užkliuvau už įdomaus komentaro į jį:

Multiple media, used correctly, will outperform any single media every time. Jay Levinson (the guy who invented the Marlboro man) has said for years that it takes 9-12 touches before anyone will act on your behalf; and that any one particular target market member might see 1/3 of your outreach attempts. So, the math is easy (even for us marketers!); it takes 27-36 outreaches before you touch anyone 9-12 times. Doing over multiple channels works better, IF the touches are branded strongly enough that each one is recognizable as coming from the advertiser--poorly branded touches don't count.  

Puiki medžiaga pokalbiams su kolegomis prie kavos puodelio. 

Jūsų dėmesiui - praėjusių metų apžvalga. 

Prieš kelis mėnesius “Media House” bloge buvau įdėjęs “Facebook.com”, “One.lt” ir “Draugas.lt” naudotojų skaičiaus palyginimą. To įrašo tikslas buvo tiek sau pačiam, tiek ir kitiems atsakyti kokiame portale yra Lietuvos socialinių tinklų naudotojas. Buvo įdomu pamatyti, kad net ir vyresnis mūsų šalies gyventojas nevengia jais pasinaudoti. Tą patį patvirtina ir praėjusių metų gruodžio skaičiai.

Turiu pastebėti, kad lietuviškų portalų atveju yra nurodyti unikalūs lankytojai, o “Facebook” – profilių skaičius. Galima manyti, kad unikalių “Facebook” lankytojų skaičius yra mažesnis nei čia parodytas, nes bent 20 – 30 % šio portalo profilių yra mažai arba visai neaktyvūs.

Tačiau neseniai vienos diskusijos metu buvo teisingai suabejota, kad vienas naudotojų skaičius nieko nerodo. Ir greičiausiai vyresni Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose praleidžia labai mažai laiko.

Taigi, kiek laiko jie praleidžia socialiniuose tinkluose? Žinoma, 36-metis negali lygintis su 14-mečiu, tačiau ten būna vis tiek netrumpai. Štai skaičiai (nėra “Facebook”, nes “Gemius” jo netiria).

Taigi, praėjusių metų gruodžio mėnesį 14-metis One.lt vidutiniškai praleido apie 13 valandų, o 36-metis – virš 6. Ką jie ten darė? Ko gero, tikrai neužbėgo tik pasitikrinti “One” pašto, nes tam daug laiko nereikia. Vadinasi, bendravo su draugais, peržiūrėjo nuotraukas, sudalyvavo reklaminiuose žaidimuose.

Tad galvodami apie tai, kokiais būdais nunešti reklamą vyresniam vartotojui, drąsiai galime galvoti ir apie “One.lt”, ir apie “Draugas.lt”, ir apie "Klase.lt". Mitas, kad tik vaikai čia lankosi.

Tiesa, taip ir neatsakiau į įrašo antraštėje užduotą klausimą kodėl 40-mečiai praleidžia tiek daug laiko Draugas.lt. Turiu versiją, kad tame amžiuje išsiskyrus, sunku susirasti sau porą. Tad kur jos daugiau ieškoti, jeigu ne Draugas.lt?

TV:

Kanalams įdomūs visi klientai - net ir tie, kurie niekada negalvojo apie TV reklamą. Tokia strategija greičiausiai išliks tol, kol liks neužpildytų eterio sekundžių. Nuolaidos pasiekė dideles aukštumas, bet galbūt tai ir buvo viena is priežasčių, leidusi kanalams mažiausiai pajusti reklamos rinkos kritimą bei susirinkti biudžetus. 2010 metams nei vienas kanalas nepakeitė oficialių įkainių, todėl vėlgi konkurencija išliks nuolaidomis.

Tik TV3 padarė dar vieną žingsnį populiarindama TRP pardavimą ir sumažindama įkainius 7-8%. Tai galutiniame rezultate sudaro ženklų skirtumą lyginant GRP ir TRP kainas.

Radijas:

Nors radijo rinka yra viena iš labiausiai pajutusių reklamos biudžetų mažėjimą, tačiau didelių pasikeitimų čia nebuvo ir nenusimato. Nei viena radijo stotis neplanuoja įkainių mažėjimo. Tik “Power Hit Radio” ~10% sumažino savo brangiausios laiko zonos kainas. Aišku, radijo stotys kiekvienu atveju linkusios duoti papildomo eterio ar pagerinti nuolaidas, bet tokių procentų kaip televizijoje dar neteko sutikti.

Taigi, panašu, kad 2009 metais vyravusios įkainių strategijos bus gyvos ir 2010 metais: TV kanalai konkuruoja siūlydami didesnes nuolaidas, o visa kita media stengiasi jas išlaikyti tame pačiame lygyje, pridėdama papildomų ir nemokamų vietos/laiko bonusų arba mažindama pradinius įkainius. Taip pat akivaizdu, kad media kanalai konkuruoja ne tik savo segmente, bet ir su kitomis media rūšimis, noredami būti pagrindine media kliento biudžetui gauti.

Internetas:

Čia yra sudėtinga kažką lyginti, nes pati rinka keičiasi greičiau nei praeina kalendoriniai metai ar net pusmetis. Atsiranda ne tik nauji reklamos formatai, bet ir pardavimo sistemos. Kadangi dalis užsakovų pernelyg mažai supranta apie interneto planavimą, portalai dažnai stengiasi atrodyti patraukliausiai siūlydami „labai pigiai“, „labai daug“, „labai graziai“ ar „taip kaip niekas dar nedare“. Nors patys įkainiai ir nuolaidos daug nesikeitė, tačiau panašu, kad portalai yra pasiryžę užsakovams siūlyti individualius sprendimus. Todėl šioje medijoje kainodaros prasme neaiškumo yra daugiausiai. Iš kitos puses – ir galimybių. 

Lauko reklama:

Čia yra sudėtingiausia situacija, nes tiekėjai tiesiog nebegali perlipti savikainos ir mokesčių miestų savivaldybėms slenksčio. Todėl kainų ir nuolaidų lygiai dažniausiai atsiremia į tą ribą, už kurios tiesiog nebeapsimoka lipti ant sienos ir kabinti reklamą.

Tad ženkliai pasikeitus situacijai televizijoje, lauko reklama tiesiog tampa ganėtinai brangiu kanalu. O dar pridėjus reklamos gamybos kaštus, tenkančius užsakovams… .